Stanislas Lépine

Stanislas Victoras Edouardas Lépine'as – garsus prancūzų tapytojas, gimęs 1835 metais Caene, Normandijos regione. Menininkas išsiskyrė ramiais ir poetiškais peizažais, kuriuose dažnai atsispindi upė Sena su savo apylinkėmis.

1859-aisiais, būdamas Normandijoje, Lépine'as susipažino su įžymiu prancūzų tapytoju Jean-Baptiste-Camille Corot, kuris turėjo didelę įtaką jo kūrybiniam keliui. Nuo 1860 metų Lépine'as pradėjo mokytis iš Corot ir išmoko perteikti šviesą bei atmosferą itin subtiliai.

Lépine'o darbuose dažniausiai pavaizduoti Paryžiaus ir jo apylinkių kraštovaizdžiai, ypač išsiskiria ypatinga menininko simpatija Senos upei. Dažnas motyvas – įvairiais metų laikais vaizduojami Senos krantai, tiltai, laivai ir ramios prieplaukos, atskleidžiant išskirtinę vietos nuotaiką bei grožį.

Net jei Lépine'o pavardė nėra taip plačiai žinoma kaip kai kurių jo bendraamžių, jo jautrūs peizažai turėjo reikšmingos įtakos prancūziškos kraštovaizdžio tapybos raidai. Šio menininko darbai pasižymi santūrumu, harmonija ir ypatingu atmosferos perteikimo jautrumu.