Mikelandželas

Mikelandželas Buonarotis (it. Michelangelo Buonarroti, gimęs 1475 m. kovo 6 d. Kaprezėje, Toskanos regione, Italijoje, miręs 1564 m. vasario 18 d. Romoje) yra vienas žymiausių italų renesanso menininkų, garsėjęs savo darbais tapybos, skulptūros, architektūros, poezijos ir inžinerijos srityse. Nors jo gimtinė yra Florencijos apylinkės, didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Romoje, kur sukūrė garsiausius savo kūrinius. Mikelandželas buvo laikomas išskirtinio talento kūrėju ir dar jam gyvam esant vadintas genijumi.

Mikelandželo kūriniai paliko neišdildomą žymę Europos meno raidai. Tokie darbai kaip Dovydo skulptūra, Pj Pieta ir didinga Siksto koplyčios lubų freska „Pasaulio sukūrimas“ yra žinomi visame pasaulyje ir laikomi kultūriniu paveldu, kasmet pritraukiančiu tūkstančius žmonių. Jo sugebėjimas tiksliai perteikti žmogaus anatomiją ir emocijas sukėlė esminius pokyčius meno istorijoje.

Mikelandželas buvo talentingas ne tik tapytojas ir skulptorius – jis taip pat pasižymėjo architektūriniais gebėjimais. Vienas reikšmingiausių jo kūrinių – Šv. Petro bazilikos Romoje kupolo projektas – vėliau tapo vienu iškiliausių Renesanso architektūros pavyzdžių. Jo darbams būdinga ne tik meninė vertė, bet ir gilūs filosofiniai bei religiniai apmąstymai, kurie turėjo didelės įtakos įvairių epochų menininkams.

Po 1520 metų manierizmo epochos kūrėjai dažnai rėmėsi Mikelandželo menine patirtimi bei ieškojo įkvėpimo jo darbuose. Jo įtaka pasklido ne vien Italijoje, bet ir visoje Europoje. Šiandien jis tebėra laikomas vienu reikšmingiausių visų laikų menininkų, o jo kūrybinis palikimas ir dabar žavi tiek profesionalius menininkus, tiek meno mylėtojus.