Adalbert Stifter

Adalbertas Stifteris (1805–1868) yra vienas žymiausių XIX amžiaus austrų literatūros ir meno kūrėjų. Jis gimė Oberplane, Bohemijoje, pasiturinčio audėjo šeimoje. Nors gyvenime išbandė daug įvairių veiklų, didžiausio pripažinimo sulaukė kaip rašytojas ir tapytojas, sukūręs daugybę įspūdingų peizažų tiek žodžiais, tiek paveiksluose.

Stifterio kūriniams būdinga ypatingas dėmesys gamtai bei smulkių detalių atskleidimas. Jo novelėse ir romanuose dažnai atsiskleidžia gamtos grožis ir žmogaus vidinė harmonija su ja supančia aplinka. Prie žymiausių jo kūrinių galima priskirti „Bergkristall“ („Kalnų krištolas“) ir „Witiko“. Be grožinės literatūros, autorius rašė ir pedagoginiais bei filosofijos klausimais.

Ne mažiau reikšminga Stifterio veiklos sritis – tapyba ir piešimas, ypač peizažo žanre, kuriame vyrauja šviesos, gamtos ir ramybės motyvai. Meninės raiškos siekį jis suderino su pedagogine veikla – ilgą laiką dirbo mokytoju, atsidavęs vaikų ugdymui. Savo tekstuose Stifteris stengėsi ugdyti jautrumą, moralę ir darną su aplinka.

Paskutiniaisiais metais Stifterio gyvenimą aptemdė ligos ir dvasiniai sunkumai. Nors gyvenimo pabaiga buvo sudėtinga, jo kūrybinis indėlis tapo neatsiejama kultūros dalimi ir įkvepia daugelį Europos rašytojų bei menininkų.