Goyō Hashiguchi (1880–1921) buvo žymus japonų menininkas, spaudos kūrėjas ir Ukiyo-e meistras, laikomas vienu pagrindinių XX amžiaus pradžios Japonijos grafikos atstovų. Jis gimė samurajų šeimoje ir meno mokėsi iš savo tėvo, kuris jam perdavė tradicinės Kano mokyklos tapybos pagrindus. Vėliau Goyō studijavo vakarietišką tapybą Tokijo dailės mokykloje, kur susipažino su šiuolaikinėmis technikomis ir idėjomis, kurias vėliau derino su klasikiniais japoniško meno elementais.

Goyō Hashiguchi labiausiai išgarsėjo dėl subtilių, elegantiškų moterų portretų, kuriuose jis dažniausiai vaizdavo jas kasdieniškose, intymiose aplinkose – pirtyse, karštosiose versmėse, pudros kambariuose ar nuogas. Jo kūriniuose išsiskiria rafinuotas linijų grožis, švelnūs spalvų perėjimai ir išskirtinė kompozicijos darna. Hashiguchi menui būdingas jautrumas detalėms ir gebėjimas perteikti nuotaiką, kas ir sudaro jo išskirtinio stiliaus pagrindą.

Kūrėjas buvo žinomas kaip perfekcionistas – per savo palyginti trumpą gyvenimą jis sukūrė vos 14 spaudinių, tačiau kiekvienas laikomas tikru šedevru. Šie darbai vertinami dėl ypatingai aukštos kokybės bei išskirtinio meninio braižo, todėl jie yra tarp brangiausių ir labiausiai geidžiamų kūrinių šiuolaikinės japonų grafikos rinkinyje. Nors jo darbų kiekis yra nedidelis, Hashiguchi kūriniai smarkiai įtakojo vėlesnius japonų spaudos menininkus ir tebėra aukštai vertinami meno mėgėjų visame pasaulyje.

Goyō Hashiguchi kūryba ne tik iš naujo interpretavo tradicinį Ukiyo-e žanrą, bet ir praturtino Japonijos vizualinės kultūros paveldą. Jo meistrystė ir gebėjimas perteikti emocijas pasitelkiant subtilius atspalvius bei kruopščiai apgalvotą kompoziciją lėmė, kad šiandien jis minimas šalia žymiausių Japonijos menininkų.