Teodoras Esbernas Philipsenas (1840–1920) laikomas vienu žymiausių Danijos tapytojų, garsėjusiu savo peizažais, gyvūnų portretais ir nedidelėmis skulptūromis, kurias lipdė iš vaško bei molio. Jo meninė veikla reikšmingai prisidėjo prie Danijos meno raidos XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje; tarp realistų ir impresionistų šalyje Philipsenui tenka svarbi vieta.

Philipsenas išsiskyrė gebėjimu autentiškai perteikti Danijos kaimo gyvenimo ir gamtos vaizdus. Dažnai jis tapydavo lauke, todėl jo darbuose ryškiai juntama natūrali šviesa bei judesio pojūtis. Ypač yra vertinami paveikslai, kuriuose šviesa ir subtilūs potėpiai atskleidžia vis besikeičiančius gamtos nuotaikos aspektus.

Šalia peizažų, Philipsenas pelnė pripažinimą ir už gyvūnų portretų tikroviškumą. Jo paveiksluose gyvūnai atrodo itin natūraliai, perteikiant stiprią emocinę išraišką – kartais žiūrint atrodo, tarsi jie tuojau imtų judėti ar skleistų garsus. Tokia meistrystė pelnė jam pagarbą ir pripažinimą tiek meno bendruomenėje, tiek tarp žiūrovų.

Philipsenas aktyviai reiškėsi Danijos meno asociacijoje ir buvo žinomos tapytojų grupės Fynboerne, dar vadinamos Funen Painters, narys. Ši grupė garsėjo žanrinėmis scenomis ir peizažais, o Philipsenas laikytas vienu reikšmingiausių jos atstovų. Jo kūriniai vis dar išlieka svarbia Danijos kultūros dalimi ir saugomi garsiausiuose šalies muziejuose.