Feliksas Valotonas (Félix Vallotton) buvo žymus XIX ir XX amžių sandūros menininkas, kilęs iš Šveicarijos, tačiau didžiąją gyvenimo dalį kūręs Prancūzijoje. 1865 metais gimęs Lozanoje, vėliau jis persikėlė į Paryžių, kur aktyviai dalyvavo tenykščiame meniškame gyvenime. Valotonas pasižymėjo kaip universalus kūrėjas – jis ne tik tapė, bet ir kūrė grafikos darbus, iliustracijas, skulptūras, rašė literatūrinius tekstus.

Valotonas artimai bendravo su Paryžiaus nabių (Les Nabis) menininkų grupe, kuriai priklausė ir tokie modernizmo pradininkai kaip Pierre Bonnard bei Édouard Vuillard. Ši kūrėjų grupė siekė naujų meninės išraiškos formų, atmetusi akademines meno taisykles ir didelį dėmesį skyrė spalvai, linijai bei dekoratyvumui.

Viena ryškiausių Valotono meno sričių buvo jo sukurti medžio raižiniai. Pasinaudodamas šia grafikos technika, menininkas pelnė tarptautinį pripažinimą, neapsiribodamas vien Prancūzija. Valotono kūriniai buvo išskirtiniai aiškiomis linijomis, ryškiu kontrastu ir įtaigiais, dažnai socialine ar psichologine prasme praturtintais siužetais.

Be vaizduojamojo meno, Feliksas Valotonas rašė literatūrinius kūrinius bei tapė daug portretų, peizažų, natiurmortų. Jo darbai išsiskiria subtilia įžvalga, modernumo dvasia ir savita menine raiška, kuri iki šiol žavi meno gerbėjus visame pasaulyje.