Vienu ryškiausių Belgijos neoimpresionizmo atstovų laikytas Théo van Rysselberghe garsėjo išskirtine taškine (pointilizmo) tapybos technika. Jis buvo meno grupės „Les XX“ („Dvidešimt“) narys – ši grupė skatino avangardines meno kryptis ir griežtai priešinosi akademiniam konservatyvumui.

Van Rysselberghe gimė 1862 metais Gente, prancūziškai kalbančių buržuazų šeimoje. Pradžioje jis meno mokėsi pas Theo Canneelį Gento akademijoje, o nuo 1879 metų tęsė studijas Briuselio Karališkojoje dailės akademijoje, kurią tuomet vadovavo žymus mokytojas Jeanas-François Portaelsas.

Pirmieji van Rysselberghe darbai buvo įkvėpti realizmo bei impresionizmo, tačiau vėliau, susipažinęs su Georges Seurato kūryba, jis pradėjo taikyti pointilizmo techniką, kuri leido naujai perteikti šviesą ir erdvės pojūtį. Jo drobėse ypač ryškios subtiliai derinamos ir darniai suskambančios spalvos.

Van Rysselberghe paveikslai sulaukė plataus pripažinimo ir buvo eksponuojami tiek Belgijoje, tiek už jos ribų – tarptautinėje meno arenoje. Jo kūryba smarkiai paveikė daugelį vėlesnių dailininkų, o paties van Rysselberghe vardas liko viena reikšmingiausių figūrų neoimpresionizmo istorijoje.