Jehanas Georgesas Vibertas (angl. Jehan Georges Vibert) buvo garsus prancūzų akademinio realizmo tapytojas. Gimęs 1840 metais Paryžiuje, jis išgarsėjo dėl savo išraiškingų ir dažnai humoro kupinų žanrinių scenų, vaizduojančių dvasininkus, dvariškius bei kasdieniame gyvenime sutinkamus personažus.

Vibertas kilęs iš kūrybingos šeimos – jo tėvas Théodore'as Vibertas buvo graviūrininkas ir leidėjas, o senelis, Jeanas-Pierre'as Vibertas, garsėjo kaip įtakingas rožių selekcininkas. Pirmąsias menines žinias jis įgijo iš motinos pusės senelio, graviūrininko Jean-Pierre-Marie Jazet, tačiau pasirinko tapybą, o ne graviūro meną.

Būdamas šešiolikos, Vibertas pradėjo mokytis pas žinomą tapytoją Félix-Joseph Barrias, o vėliau įstojo į Paryžiaus École des Beaux-Arts. Ten jis šešerius metus mokėsi vadovaujamas istorinio žanro dailininko François-Edouard Picot, o šios studijos padėjo jam susiformuoti tapybos stilių ir tinkamai pasirengti sėkmingai menininko karjerai.

Viberto kūriniai išsiskiria aukštu techniniu meistriškumu ir ypatingu pasakojimo talentu. Jo darbams būdinga satyra ir subtilus humoras, o paveikslai buvo eksponuojami ne tik Prancūzijos salonuose, bet ir tarptautinėse parodose. Vibertas laikomas vienu iškiliausių XIX amžiaus prancūzų žanrinės tapybos menininkų.