Walteris Kurtas Wiemkenas buvo šveicarų dailininkas, priklausęs XX amžiaus pradžios Bazelio menininkų kartai. Tarpukario Šveicarijos dailės kontekste jis laikomas vienu svarbiausių atstovų, garsėjusiu modernistišku spalvų pojūčiu bei išskirtiniu meniniu jautrumu.

Walteris Kurtas Wiemkenas gimė 1907 metais Bazelyje, šeimoje, kurios šaknys siekė Vokietiją. Jo tėvai Šveicarijos piliečiais tapo 1898-aisiais. Dar būdamas keturių mėnesių, jis sunkiai susirgo poliomielitu, todėl visą likusį gyvenimą turėjo negalią, tačiau nepaisant šios negandos, meninė veikla jam tapo saviraiškos lauku.

Wiemkenas gyveno visą gyvenimą Bazelyje tėvų namuose, kur buvo įsirengęs ir savo dailės studiją. Jo kūrybai būdingi peizažai, portretai bei kasdienybės vaizdai, o paveiksluose ryškiai atsispindi ekspresyvios spalvos ir stipri emocinė įtaiga.

Menininko šeimą su menais siejo ypač glaudūs ryšiai – tėvas valdė litografijos verslą, tai, matyt, galėjo daryti įtaką jaunojo Wiemkeno estetiniam pasaulėvaizdžiui bei meninei raidai. Nors gyvenimo kelyje netrūko iššūkių, Walteris Kurtas Wiemkenas Šveicarijos dailės istorijoje liko kaip ryški asmenybė.