Žiulis Pascinas (Jules Pascin), gimęs 1885 metais Bulgarijoje, buvo garsus amerikiečių tapytojas ir grafikas. Dažniausiai savo darbuose jis vaizdavo aktus, miesto gyvenimo akimirkas, moteris bei tropinių kraštų peizažus. Augęs pasiturinčioje šeimoje, Pascinas turėjo galimybę mokytis meno skirtingose Europos valstybėse – Austrijoje ir Vokietijoje.

1905 metais menininkas persikėlė į Paryžių, tuo laikotarpiu buvusį modernizmo centru. Čia Pascinas tapo aktyvia bohemiško Paryžiaus meninės aplinkos dalimi ir greitai išgarsėjo kaip vienas ryškiausių „Montparnasse“ rajono kūrėjų. Jo darbuose dažnai ryškūs modernizmo bei ekspresionizmo bruožai, ypač portretuose ir piešiniuose, kuriuose jis vaizdavo nuogas ar iš dalies apsirengusias moteris.

Pasciną vadino „Montparnasse princu“, nes jo vardas buvo neatsiejamai susijęs su menininkų, rašytojų bei intelektualų boheminėmis tradicijomis. Jis garsėjo savo jautrumu ir melancholija, o asmeniniai sunkumai, su kuriais jis susidūrė, atsispindėjo jo meninėje kūryboje.

Per savo gyvenimą menininkas dalyvavo daugelyje parodų, jo kūrinius vertino dėl subtilaus linijų jautrumo ir išskirtinių temų pasirinkimo. Nors Pascino gyvenimo kelias tragiškai nutrūko 1930 metais, jo įnašas iki šiol lieka reikšminga moderniojo meno istorijos dalimi.