Alfredas Williamas Finchas (1854–1930) buvo pripažintas neoimpresionizmo krypties menininkas, kurio gyvenimas ir kūrybinė veikla glaudžiai siejosi su Belgija bei Suomija. Finchui gimstant britų šeimoje Briuselyje, šiame mieste vyravo aktyvūs dailininkų judėjimai ir formavosi naujos meninės kryptys. Jo tapybą išskyrė ryškus spalvų pasirinkimas ir puantilizmo technika, kurią naudojo ir tokie žymūs menininkai kaip Paul Signac, Camille Pissarro bei Georges Seurat.

Finchas priklausė svarbiausių Briuselio Les XX (Les Vingt) – dvidešimties menininkų sambūrio – steigėjų gretoms. Šią grupę laikė avangardo atstovais, nes jos nariai priešinosi tradicinėms akademinio meno formoms ir skatino modernių idėjų plėtrą. Les XX kasmet organizuodavo reikšmingas meno parodas, kurios smarkiai prisidėjo prie neoimpresionizmo raidos ir pritraukdavo daugybę žymių Europos menininkų.

Vėliau Alfredas Williamas Finchas išgarsėjo ir kaip keramikas. Jo kurtuose keramikos gaminiuose dera neoimpresionizmo, menų ir amatų judėjimo bei belgų Art Nouveau stilistikos elementai. Šiuose darbuose atsispindi ne tik tapybinė Fincho patirtis, bet ir kūrybiškas skirtingų meno sričių derinimas.

Didžiąją savo menininko gyvenimo dalį Finchas praleido Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur jo darbai turėjo didelį poveikį vietos meno raidai. Dailininko paveiksluose dažnai vaizduojama gamta ir Lamanšo sąsiaurio pakrantės peizažai. Alfredas Williamas Finchas mirė Helsinkyje 1930-aisiais, palikdamas žymų pėdsaką Europos meno istorijoje.