Seras Edwardas Burne-Jonesas (1833–1898) laikomas vienu iškiliausių Viktorijos epochos britų menininkų ir dizainerių. Jis gimė Birmingeme, paveikslų rėmintojo šeimoje. Iš pradžių jis ruošėsi tapti dvasininku ir Oksforde studijavo teologiją, tačiau vėliau atsigręžė į meną ir kūrybai paskyrė visą gyvenimą.

Lemiamą įtaką Burne-Joneso profesiniam keliui padarė pažintis su Williamu Morrisu – kartu jie įsteigė draugiją, kurios nariai žavėjosi viduramžių poezija, architektūra bei meninėmis vertybėmis. Burne-Jonesas dalyvavo keliuose „Morris & Co.” projektuose, prisidėdamas prie prestižinių šios įmonės darbų kūrimo.

Nepaprastai universalus kūrėjas, Burne-Jonesas gilinasi ir dirba tiek tapyboje, gobelenų audime, papuošalų, skulptūrų, keramikos, baldų gamyboje, tiek vitražų mene. Jo kūryboje atsispindi subtilus estetinis pojūtis bei simbolizmas, per kurį išreiškiami XIX amžiaus meno ir amatų judėjimo idealai. Burne-Joneso sukurti vitražai iki šiol puošia įvairias bažnyčias ir viešuosius pastatus Didžiojoje Britanijoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Burne-Joneso meno palikimas vėl imtas itin vertinti – jo darbai pelno didelį pripažinimą, aukcionuose jų kainos nuolat kyla. Šiandien Burne-Jonesas yra priskiriamas garsiausiems savo laikotarpio menininkams, o jo kūryba stipriai paveikė tiek Didžiosios Britanijos, tiek visos Europos meną.