Janas Josephszoonas van Goyenas (Jan van Goyen) – žymus XVII amžiaus olandų tapytojas, priskiriamas prie iškiliausių Olandijos aukso amžiaus peizažistų. Gimęs 1596 metais Leidene, didžiąją savo gyvenimo dalį jis paskyrė natūralių peizažų tapybai, dažniausiai vaizduodamas gimtinės upių pakrantes, miestelius ir kaimo vietoves.

Van Goyeno dailės kūriniai išsiskyrė švelniomis, žemiškomis spalvomis ir meistrišku šviesos bei atmosferos perteikimu. Menininkas mėgo naudoti pilką, gelsvą ir rudą spalvų gamą, suteikiančią jo paveikslams ramybės bei tikros olandų gamtos nuotaikos.

Janas van Goyenas buvo itin produktyvus kūrėjas – yra išlikę apie dvylika šimtų jo paveikslų ir daugiau kaip tūkstantis piešinių. Jo kūryba labai prisidėjo prie peizažų žanro populiarėjimo Olandijoje, o šiandien daugelis šiuolaikinių muziejų didžiuojasi jo darbų kolekcijomis.

Van Goyeno menas padarė didelę įtaką kitiems olandų peizažų tapytojams, tarp jų ir jo mokiniui Janui Steenui. Šiuolaikiniai žiūrovai vertina jo paveikslus dėl ypatingo dėmesio detalėms ir subtilaus gamtos pajautimo. Van Goyeno vardas įrašytas į meno istoriją tarp pačių žymiausių Olandijos peizažo meistrų.