Isidre Nonell i Monturiol – katalonų menininkas, gyvenęs XIX amžiaus pabaigoje Barselonoje. Jis buvo žinomas dėl drąsių ir emocingų tapybos temų, dažniausiai vaizduodamas žmones, atsidūrusius visuomenės pakraštyje. Autorius savo darbuose perteikė gilų žmogiškumą bei empatiją, o jo drobėse dažnai pasirodydavo moterys ir socialiniai autsaideriai.

Nonell kūrybą charakterizuoja sodrios spalvos, ekspresyvus tapymo stilius ir melancholiška nuotaika. Dažnai jis nevengė parodyti gyvenimo tikrovės – skausmo, vienatvės ar nusivylimo, o neidealizuoti savo modelių. Toks požiūris jį išskyrė iš daugumos to laikmečio menininkų, linkusių į estetiką bei idealizmą.

Isidre Nonell buvo artimai susijęs su Barselonos bohema ir menininkų ratais. Jo kūryba laikoma reikšmingu indėliu į katalonų meninio modernizmo raidą ir yra laikoma įkvepiančiu socialinio jautrumo meno pavyzdžiu. Jo paveikslai iki šiol pristatomi reikšmingose kolekcijose tiek Ispanijoje, tiek už jos ribų.

Nors Isidre Nonell gyvenimas nebuvo ilgas, o kūrybinė veikla buvo ypač intensyvi, jis paliko ryškų ženklą meninės raiškos istorijoje. Unikali vizija ir drąsa nagrinėti socialiai opias temas lėmė, kad jis laikomas vienu iš iškiliausių Katalonijos tapytojų savo laikotarpiu.