Pieteris Cornelis Mondriaanas, geriau žinomas kaip Piet Mondrian, yra svarbi figūra olandų tapybos ir meno teorijos istorijoje. 1872 metais jis gimė Amersforte, Nyderlanduose. Iš pradžių Mondrianas tapė realistiškus peizažus, tačiau vėliau jo kūryba vis labiau nutolo nuo tikrovės vaizdavimo ir galiausiai tapo visiškai abstrakti.

Piet Mondrian laikomas vienu pagrindinių XX a. abstrakčiojo meno pradininkų. Jis aktyviai dalyvavo „De Stijl“ judėjime, kuriame siekta supaprastinti meną iki svarbiausių formų ir spalvų. Mondriano paveiksluose dažnai vyrauja baltas fonas, juodos horizontalios ir vertikalios linijos bei ryškūs pagrindinių spalvų – raudonos, mėlynos ir geltonos – stačiakampiai.

Jo meninėje kalboje dominuoja paprasti geometriniai elementai, tokie kaip kvadratai ir stačiakampiai, taip pat pagrindinės spalvos. Toks meninės išraiškos supaprastinimas atspindi jo požiūrį, kad menas turi perteikti visuotinio harmonijos ir tvarkos jausmą.

Piet Mondrian reikšmė juntama ne tik dailėje, bet ir architektūroje, dizaine bei šiuolaikinėje kultūroje. Jo idėjos apie paprastumą, tvarką ir pagrindinių elementų svarbą ilgainiui paveikė meno bei estetikos raidą visame pasaulyje.