Henri Rousseau (1844–1910) – prancūzų tapytojas, išgarsėjęs savo ypatingu „naiviuoju“ arba „primityvizmo“ stiliumi. Nors Rousseau niekad nesimokė jokioje oficialioje meno mokykloje, jis pats lavino savo įgūdžius, dažnai kopijuodamas kitų dailininkų darbus Paryžiaus muziejuose. Dėl to jo tapybai būdingas vaikiškas paprastumas, ryškios spalvos ir savita, nestandartinė erdvių bei figūrų traktuotė.

Didžioji dalis žinomiausių Rousseau paveikslų atveria fantazijos pasaulį, kuriame laukiniai gyvūnai ir žmonės pasirodo paslaptingose, sodriai žaliuojančiose džiunglėse. Nors Rousseau niekada nebuvo išvykęs už Prancūzijos ribų, egzotiškų augalų ir gyvūnų motyvai jo kūryboje kilo iš apsilankymų botanikos soduose ir zoologijos soduose. Tokie kūriniai kaip „Miegančioji čigonė“ („La Bohémienne endormie“) ar „Svajočių džiunglės“ („Le Rêve“) tapo ikoniniais autoriaus darbais.

Iš pradžių menininko talentas nebuvo įvertintas oficialios meno kritikų bendruomenės. Vis dėlto vėliau Rousseau tapo ryškia Paryžiaus avangardo figūra, užmezgęs draugystę su tokiais menininkais kaip Pablo Picasso bei Guillaume Apollinaire. Originalus jo žvilgsnis ir drąsus spalvų pasirinkimas padarė didelę įtaką siurrealizmo judėjimui ir kitoms XX amžiaus meno kryptims.

Šiandien Henri Rousseau laikomas vienu iškiliausių prancūzų modernizmo atstovų. Jo kūriniai eksponuojami garsiausiuose pasaulio muziejuose, o savitas stilius iki šiol įkvepia ir žavi tiek kūrėjus, tiek žiūrovus.