Viktoras Gabrielis Gilbertas buvo žymus prancūzų tapytojas, garsėjęs gyvomis Paryžiaus kasdienybės scenomis. Jo paveiksluose neretai vaizduojami turgaus gyvenimo epizodai, gatvės prekeiviai, žavios moterys bei vaikai, perteikiantys XIX amžiaus pabaigos sostinės energiją.

Meno pradžiamokslį Gilbertas gavo pas Viktorą Adamą (1801–1866), žinomą gyvūnų tapytoją. Vėliau jis lavino įgūdžius pas Charlesą Bussoną (1822–1908), kuris garsėjo peizažais. Šių mokytojų įtaka lėmė, kad Gilbertas išugdė savitą braižą, derinantį realistinę miesto aplinką ir šiltas, žmogiškas temas.

1889-aisiais Viktoras Gabrielis Gilbertas sulaukė įvertinimo, kai konkurse „Societe Artistes Français“ buvo apdovanotas sidabro medaliu – tai liudijo jo kūrybos pripažinimą meno pasaulyje. Tuo metu jo darbai buvo pristatomi prestižinėse Paryžiaus parodose – juos pastebėjo ir vertino tiek kritikai, tiek meno kolekcininkai.

1926 metais menininkas pelnė Bonnat premiją, kuri galutinai sustiprino jo, kaip iškilaus ir talentingo prancūzų dailininko, vardą. Šiandien V. G. Gilberto paveikslai yra saugomi muziejuose ir privačiosiose kolekcijose, o jo Paryžiaus vaizdai tebėra vertinami dėl ypatingo žanrinio subtilumo bei istorinės svarbos.