Ľudovítas Čordakas buvo žymus tapytojas, kurio šaknys siekia Vengriją, o labiausiai išgarsėjo jis savo kraštovaizdžio paveikslais.
Maždaug apie 1880-uosius pradėjo gilintis į tapybą, o po trejų metų, 1883-iaisiais, kartu su šeima persikėlė į Miuncheną – vieną svarbiausių to meto Europos meno centrų.
Nuo 1889 iki 1895 metų Čordakas lankė Prahos dailės akademiją ir studijavo pas žymųjį čekų kraštovaizdžio meistrą Julių Mařáką. Taip pat jis įsitraukė į menininkų sambūrį „Mánes Union of Fine Arts“. Vėliau, nuo 1908 metų, nuolat gyveno Kasoje.
Didžiąją dalį savo kūrybos dailininkas skyrė peizažams, tapytiems sausomis pastelinėmis kreidelėmis. Jo paveiksluose aiškiai atsiskleidžia impresionizmo įtaka, perteikianti natūralios šviesos ir gamtos grožį.
