Prancūzų tapytojas Maurice'as Denisas (1870–1943) buvo viena svarbiausių figūrų, lėmusių perėjimą nuo impresionizmo prie moderniojo meno. Jis priklausė „Nabių“ grupei, kurios nariai siekė suderinti simbolizmą su dekoratyvumu ir ieškojo naujų meninės išraiškos būdų.

Maurice'o Deniso meninei raiškai didelės įtakos turėjo Paulis Gauguinas ir jo simbolistiniai darbai, paskatinę Denisą atsigręžti į spalvų ekspresyvumą bei plokštuminės kompozicijos galimybes. Tai ypač ryšku jo paveiksluose, kuriuose Denisas drąsiai derino šiltas ir šaltas spalvų tonacijas.

Denisas taip pat pasižymėjo kaip meno teoretikas. Plačiai žinoma jo mintis: „Paveikslas, dar prieš tapdamas arkliu, nuogu žmogaus kūnu ar bet kokiu kitu motyvu, yra spalvotų paviršių, išdėstytų tam tikra tvarka, visuma“, – tapo viena esminių modernaus meno teorijos nuostatų. Ši pozicija darė įtaką ne tik paveikslų kūrimui, bet ir vėliau susiformavusių krypčių – kubizmo, fovizmo ir abstrakcionizmo – raidai.

Be tapybos, Maurice'as Denisas kūrė freskas, iliustravo knygas, rašė apie meną bei aktyviai dalyvavo meno pasaulyje. Jo kūriniai vertinami dėl harmonijos, subtilių spalvinių derinių bei dvasinės gelmės, o jo palikimas turėjo didelę įtaką būsimoms modernaus meno meistrų kartoms.