Helena Schjerfbeck (1862–1946) yra viena garsiausių Suomijos tapytojų, laikoma itin reikšminga šios šalies meno kūrėja. Ji gimė Helsinkyje ir dar jauna pradėjo menų studijas, netrukus buvo pastebėta dėl ypatingo talento tapyti portretus. Ankstyvuosiuose kūriniuose dominuoja kruopštus realizmas, ypač perteikiant moterų ir vaikų atvaizdus, o jų portretams būdingas išskirtinis intymumo ir melancholijos pojūtis.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje bei dešimtojo pradžioje Schjerfbeck lankėsi Paryžiuje, kur susidūrė su naujausiomis Europos meno kryptimis. Ši patirtis stipriai suformavo jos meninį stilių ir skatino ieškoti naujų kūrybinių sprendimų. Sugrįžusi į Suomiją, ji ėmėsi modernaus tapybos stiliaus, eksperimentuodama su technikomis bei laužydama nusistovėjusias tradicines meno normas, vis daugiau dėmesio skyrė supaprastintai kompozicijai ir spalvų dermėms.

Schjerfbeck tapo svarbia asmenybe Suomijos dailės gyvenime, jos kūriniai buvo nuolat rodomi parodose ir teigiamai įvertinti tiek Suomijoje, tiek už jos ribų. Menininkė aktyviai dalyvavo meno renginiuose, o jos darbai žymiai paveikė šiuolaikinę Suomijos tapybą. Paskutiniojo kūrybos laikotarpio portretuose ryškus stilius – minimalizmas, apgalvotas stilizavimas bei švelnūs spalviniai deriniai laikomi ryškiausiais jos meistriškumo pavyzdžiais.

Helena Schjerfbeck nuolat plėtojo asmeninį meninį braižą ir vis ieškojo naujų išraiškos būdų. Jos kūrybinis palikimas išlieka įkvėpimo šaltiniu tiek menininkams, tiek meno mylėtojams, o paveikslų galima išvysti reikšmingiausiose Suomijos ir Europos meno galerijose bei muziejuose. Schjerfbeck vadinama viena pažangiausių ir jautriausių portretų tapytojų Šiaurės Europos meno istorijoje.