Davidas Robertsas (gimęs 1796 m. spalio 24 d., miręs 1864 m. lapkričio 25 d.) buvo žymus škotų dailininkas ir iškili XIX amžiaus meno asmenybė. Jo darbams būdingas ypatingas dėmesys detalėms bei išskirtinis sugebėjimas vaizduoti egzotiškus tolimų kraštų vaizdus. Dažniausiai Robertsas rinkosi istorinę ir architektūrinę tematiką, perteikdamas įvairių kultūrų unikalumą ir grožį.

Turbūt žinomiausia jo kūrybos dalis – „Šventosios žemės, Sirijos, Idumėjos, Arabijos, Egipto ir Nubijos“ litografijų rinkinys. Šią seriją sudaro gausūs piešiniai ir atspaudai, sukurti pagal Robertsui susikaupusias patirtis bei eskizus, kuriuos jis nupiešė ilgų kelionių po Egiptą ir Artimuosius Rytus metu 1838–1840 metais. Šie kūriniai tapo vienu svarbiausių XIX amžiaus šaltinių, atskleidusių Artimųjų Rytų vaizdus Vakarų Europos visuomenei.

Dėl išsamiai ištirtų, meniškai turtingų kūrinių Davidas Robertsas laikomas vienu iš pagrindinių orientalistinio meno kūrėjų. Jo aliejinės drobės, vaizduojančios tolimų šalių architektūrą, kraštovaizdžius bei kasdienį žmonių gyvenimą, iki šiandien žavi tiek meno entuziastus, tiek profesionalus. Šie darbai reikšmingai prisidėjo prie Vakarų Europos supratimo apie Artimuosius Rytus XIX amžiuje.

1841 metais Davidas Robertsas buvo priimtas į Karališkąją akademiją, kas tapo jo kūrybinės veiklos ir visuomeninio pripažinimo viršūne. Jo palikimas iki šiol saugomas muziejuose, galerijose ir leidiniuose, o sukurtos litografijos vertinamos kaip itin reikšmingos tiek meniniu, tiek istoriniu atžvilgiu.