Émile Bernardas – garsus Prancūzijos menininkas, dailės teoretikas ir rašytojas, gimęs 1868 metais. Jis tapo viena iš svarbiausių figūrų XIX amžiaus pabaigos postimpresionizmo judėjime, svariai prisidėjęs prie naujų meninių krypčių atsiradimo.

Bernardą su tokiomis žymiomis asmenybėmis kaip Vincentas van Gogas, Paulis Gauguinas ir Paulis Cézanne’as siejo artimi ryšiai. Jis ne tik bendravo ir keitėsi mintimis su šiais dailininkais, bet ir prisidėjo prie postimpresionistinės tapybos vystymosi per jų bendradarbiavimą.

Émile Bernardas garsėjo kaip novatorius, sukūręs sintetinį stilių ir cloisonnizmo techniką, kuriai būdingas aiškus atskyrimas ryškiomis linijomis tarp šviesių ir tamsių plotų. Jo pasiūlytos meninės idėjos stipriai paveikė tiek šiuolaikinius, tiek vėlesnių laikų kūrėjus.

Be tapybos, Bernardas taip pat aktyviai mezgė ryšius su meno teorija ir rašė literatūrinius tekstus. Jo teoriniai darbai bei kūrybinė draugystė su to meto garsiausiais menininkais padarė jį vienu iš svarbiausių Prancūzijos meno istorijos veikėjų.