Arūnas Vilkevičius

Arūnas Vilkevičius – savamokslis menininkas iš Lietuvos, kurio kūryboje susilieja akvarelės tapyba ir klasikinių baldų bei medinių dekoro detalių kūrimas. Jau daugiau nei trisdešimt metų jis ypatingą dėmesį skiria Art Nouveau stiliui, išsiskiriančiam gamtos motyvais: medžiais, gėlėmis, paukščiais ir banguotomis linijomis. Gamtos artumas yra esminis inspiracijos šaltinis jo kūryboje, atsispindintis tiek tapyboje, tiek baldų kompozicijose.

Arūnas augo Vilniaus Užupyje, kurį laiko svarbiausiu savo įkvėpimo šaltiniu. Siauri senamiesčio skersgatviai, bažnyčios, Vilnelės upė ir ją supanti gamta neretai tapdavo jo pirmųjų piešinių temomis. Nors vaikystėje piešimas buvo tik mėgėjiškas užsiėmimas, kūrybos ir emocijų perteikimo troškimas lydėjo Arūną nuo pat mažų dienų. Akvarelę tapyti jis pradėjo tik 2016 metais, kai gyvenimo pokyčiai paskatino ieškoti naujų iššūkių, o akvarelė tapo jo laisvės ir saviraiškos įrankiu.

Per trumpą laiką Arūnas Vilkevičius sulaukė tarptautinio pripažinimo: jo darbai daug kartų buvo apdovanoti Amerikos meno apdovanojimuose, eksponuoti tarptautiniuose konkursuose, o 2019 ir 2020 metais kūrinys „Rudens simfonija“ pateko į keliaujančią Fabriano in Acquarello parodą Italijoje ir šiuo metu yra demonstruojamas Fabriano akvarelės muziejuje. Menininkas ne tik nuolat dalyvauja tarptautiniuose renginiuose ir konkursuose – jo kūryba buvo įvertinta bronzos medaliu Mondial Art Academia (Prancūzija) konkurse, taip pat Arūnas tapo prestižinių ARC Salono konkursų finalininku.

Vilkevičiaus kūriniams būdingas stiprus realizmas ir kruopštumas – dažniausiai jis tapo pagal savo darytas nuotraukas, kiekvienam paveikslui skirdamas daug darbo valandų. Nors akvarele kurti pradėjo visai neseniai, jo darbai jau buvo eksponuoti Vilniuje, Suomijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Italijoje, spausdinti meno kataloguose, o tarptautinis pripažinimas suteikia vis daugiau galimybių platesnei auditorijai susipažinti su šio talentingo menininko kūryba. Pats autorius pripažįsta, kad tapyba jam suteikia ne tik pilnatvės jausmą, bet ir nuolatinio savęs bei pasaulio pažinimo galimybę.